atsitervėti

atsitervė́ti, atsiter̃vi (-ė́ja J, Č, Skp, Šd, Sdb), -ė́jo K 1. Kos56, Pc, Bsg, Upt, Č atgauti jėgas, atsigauti, pasitaisyti: Sūnus po ligai atsitervė́jo, t. y. patarpo, pasveikėjo J. Atsitervė́jo senis viškai Kp. Ant rudenio arklys šiek tiek atsitervė́jo, ale par pavasarį i vė suliesės Sdb. 2. pailsėti, atsikvėpti, atsipūsti: Skubinau skubinau [dirbti], nė atsitervė́t nebuvo kada Bsg. 3. BŽ345,438, Upt atsipeikėti, atsigauti: Sako, tas bernas tik po valandos atsitervė́jęs – teip buvęs primuštas Skp. Leipėjo leipėjo ir atsitervė́jo Šd. 4. pasidaryti turtingesniam, pasiturinčiam: Teip buvo nubiednėjęs, o dabar jau ir vėl atsitervė́jo Č. \ tervėtis; atsitervėti